zajokas

×zajõkas (nlt.) sm. (2) NdŽ, Žd išdykėlis, padauža: Vaikai zajõkai, kur eina galvoms, toroms Šts. Zajoke vienas, kame tu valkiojys? Skd. Neišmušamas buvo zajõkas, bet mokytojai pasizgailo Kal.